- pakabutis
- pakabùtis sm. (2)
1. žr. pakaba 1: Nutrūko šinelio pakabùtis, ir nėr kap pakabinti Gs. Negali ir paspėti tam vaikui pakabùčių prisiuvinėti – žiūrėk, ir vėl nėra! Srv.
2. koks kabaliuojantis daiktas, karulys: Vienas stiebas i tokie pakabùčiai – kas per viena ta žolė? Šd.
3. L60 pakabinamas papuošalas: Rastoji viena lokio iltis buvo pragręžta ir iš jos padarytas amuletas – pakabutis rš. Apsivilkusi visai dar nauja mėlyno aksomo suknele ir užsidėjusi blizgantį pakabutį ant lieso kaklo J.Paukš. Ant rankų nešioja žiedus, o ausyse pakabučius (auskarus) rš.
4. žr. 1 pakabardas 2: Vištos turi du odinius pakabučius, arba pabarzdžius, apatiniame žande E.
5. BŽ205, NdŽ bot. katilėlis (Campanula).
6. LBŽ bot. raugerškinių šeimos darželio gėlė kabančiais rausvais žiedais, dailieji auskarėliai (Dicentra spectabilis): Mūsų palangėj auga pakabùtis Pg. Pakabùtis tas buvo iššalęs, vien šaknelė liko, tai vargsta žydėdamas Žml. Pakabùčiai raudonai žydi Ėr.
◊ gaĩdžio pakabùčiai Mžš tokia pakrūmių gėlė neryškiais rausvai žalsvais varpelio formos žiedais.
Dictionary of the Lithuanian Language.